PSICHIKOS SVEIKATOS PASLAUGŲ POREIKIO POKYČIAI LGBTQ+ BENDRUOMENĖJE: KARTOTINIS SKERSPJŪVIO TYRIMAS 2021 IR 2025 METAIS

Įvadas. LGBTQ+ bendruomenė susiduria su didesne, palyginus su bendrąja populiacija, socialine stigma ir diskriminacija, darančia neigiamą įtaką tiek psichikos sveikatai, tiek paslaugų prieinamumui. Vis dėlto trūksta tyrimų, nagrinėjančių psichikos sveikatos rizikos veiks­nių ir psichikos sveikatos paslaugų poreikio kitimą CO­VID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu šioje populiacijoje. Tyrimo tikslas. Palyginti psichikos sveikatos paslaugų poreikį LGBTQ+ bendruomenėje 2021 ir 2025 metais. Medžiaga ir metodai. Duomenys rinkti atliekant anoni­minę anketinę apklausą 2021 ir 2025 metais: pirmoje dalyvavo 248, antroje – 190 homoseksualių, biseksu­alių ar kitaip savo seksualinę orientaciją apibrėžiančių LGBTQ+ bendruomenės narių. Abiejų apklausų metu naudota viena anketa, kurią sudarė klausimai apie soci­alinius, demografinius ir psichikos sveikatos veiksnius. Respondentų pasiskirstymui įvertinti naudotas χ2 testas. Rezultatai. Dauguma tyrimo dalyvių (2021 m. – 89,1%, 2025 m. – 87,4%) nurodė, kad per gyvenimą jiems buvo reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba, pasta­raisiais metais apie pusė jų kreipėsi į specialistus (2021 m. – 44,8%, 2025 m. – 47,9%). Bandžiusių nusižudyti per pastaruosius metus paplitimas svyravo nuo 8,1% 2021 m. iki 4,2% 2025 m. Išaugo asmenų, kurie bent kartą gyvenime bandė nusižudyti, dalis: atitinkamai 23,0% prieš 34,2%, p=0,013. Antros apklausos metu vyresni nei 30 metų respondentai santykinai dažniau nurodė bandę nusižudyti: atitinkamai 37,3% prieš 12,3%, p=0,044. Išvados. Lietuvoje išlieka didelis LGBTQ+ asmenų psichikos sveikatos paslaugų poreikis. Nustatytas bent kartą gyvenime bandžiusių nusižudyti asmenų skaičiaus augimas.