Šeimos politika: aristotelizmo idėjos ir moters vaidmuo LDK jėzuitų mąstyme

Straipsnyje analizuojama santuoka kaip politinės ir ekonominės filosofijos reiškinys LDK Baroko laikotarpiu, remiantis Aristotelio praktinės filosofijos ir jėzuitų minties tradicija. Pagrindinis dėmesys skiriamas Arono Aleksandro Olizarovijaus traktatui De politica hominum societate libri tres (Dantisci: Sumptibus Georgii Forsteri S. R. M. Bibliopolæ,1651) ir laidotuvių kalbai Classicum publici doloris (Vilnae: typis Academicis Societatis Iesv, [1695]), kurių lyginamoji analizė atskleidžia, kaip aristotelizmo idėjos apie šeimą, dorybę ir valstybę buvo adaptuotos LDK jėzuitų aplinkoje. Straipsnyje teigiama, kad šeima buvo suvokiama kaip parva civitas, kurioje formuojasi pilietinės dorybės ir moraliniai pagrindai, būtini valstybės tvarkai. Moteris, kaip namų ūkio dorovinė ašis, tampa ir politinio stabilumo garantu – „namų piliete“, kurios dorybės tęsia viešojo gėrio tradiciją.