Pilypo Ruigio lituanistinių darbų recepcija Lietuvoje XIX a. pradžioje

Remiantis istoriografija ir pirminiais šaltiniais nagrinėjama Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749), Mažosios Lietuvos liuteronų kunigo, lituanistinių veikalų autoriaus, idėjų sklaida Lietuvoje pirmaisiais dešimtmečiais po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sunaikinimo. Prieinama prie išvados, kad buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais vyravo netiesioginė Pilypo Ruigio idėjų apie lietuvių tautą ir kalbą recepcija. Pranciškaus Ksavero Bohušo (Franciszek Ksawery Michał Bohusz, 1746–1820) lietuvių tautos ir kalbos istorijai skirta studija (1808 m.) atliko Ruigio lituanistinių darbų sklaidos Lietuvoje XIX a. pradžioje spiritus movens vaidmenį. Dabartiniame temos tyrimo etape nenustatyta, kad Bohušo pateiktos nuorodos į Ruigio lituanistinius veikalus būtų inspiravusios amžininkus jų studijoms. Ar pastarieji veikalai buvo Vilniaus universiteto ir to meto Lietuvoje buvusių privačių bibliotekų rinkiniuose, klausimas atviras. XIX a. pr. Lietuvos raštijoje Ruigio svarstymai apie lietuvių kalbą ir ją vartojančios tautos istoriją plito išskirtinai per Bohušo šios temos nagrinėjimui skirtą studiją.