The adjectivization of participles in Lithuanian: categorisation criteria based on corpus data

Disertacijoje tiriamas lietuvių kalbos dalyvių būdvardėjimas ir sprendžiama, kaip atpažinti būdvardinės reikšmės dalyvius (pagal reikšmę, vartoseną, funkcijas artimus būdvardžiams). Būdvardinės reikšmės dalyviais laikomi subūdvardėję dalyviai (nuo veiksmažodžių leksiškai ir gramatiškai nutolę dalyviai) ir būdvardiškosios vartosenos dalyviai (nuo veiksmažodžių leksiškai ir gramatiškai nenutolę dalyviai). Tyrimo šaltiniai – Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas, Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Išanalizuoti 288 dalyviai (iš 200 dažnų Mokomajame lietuvių kalbos vartosenos leksikone pavartotų veiksmažodžių). Metodologinės prieigos – kiekybinė, kokybinė duomenų analizė; tekstynų, kompiuterinės lingvistikos metodai; funkcinis požiūris, vartosenos aspektas. Išskirta 11 būdvardinės reikšmės atpažinimo kriterijų, 5 iš jų laikyti pagrindiniais: prieveiksmių daryba, prisijungiamas veikėjo naudininkas, sintetinis laipsniavimas, semantinės sąsajos su būdvardžiais / įvardžiais, pasikeitusi reikšmė. Pagal šių kriterijų atitiktį atpažinti 52 neapibrėžiamieji būdvardinės reikšmės dalyviai (23 subūdvardėję ir 29 būdvardiškosios vartosenos). Paaiškėjo, kad būdvardėjimo polinkis priklauso nuo konteksto (tas pats dalyvis viename kontekste gali turėti būdvardinę reikšmę, o kitame jos neturėti) ir morfologinės formos (dažniausiai būdvardėja neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai). Be to, dalyviai gali būdvardėti, kai yra vartojami pastoviajame žodžių junginyje. Net ir subūdvardėję dalyviai gali turėti iš kitų veiksmažodžių formų išlikusio junglumo.